Mano uniformos kišenės – mano miestai ir šalys.

Kelnių kairiojoje kišenėje pūpso peiliukas –neseniai pagaląstas, su baltu kryželiu ant  korpuso. Ar jis, neduokdie, nepasimetė,  patikrinu labai lengvai, net nekišdamas rankos, tiesiog perbraukęs per šoną ir delnu užčiuopęs raminantį tvirtumą.  O ranka leisis šičia tada, kai reikės padalinti maistą, tiesti palapinsiaustę, trumpinti virvę, atidaryti butelį.

Tai, vadinkim, Vokietija, praktiška ir efektyvi šalis. Kairiojoj pusėj kartais atsiduria ir kepurė – kai nesuspėju jos įgrūsti į prisiūtinę kišenę ant  šlaunies, kur jos atseit tikroji vieta.

Jos kaimynė, dešinė kišenė   - Rusija. Čia tūno keli standžiai susukti gnutulėliai šikpoperio – tiek, kiek užtenka vienam kartui. Aišku, teoriškai gali eiti tualetan su visu rulonu, bet jeigu bus komanda (o didelė tikimybė, kad bus), tuomet gaiši laiką, bėgdamas iki spintelės, atidarydamas, dėdamas, uždarydamas painią mazgelių sistemą, paliktą mano pirmtako j. eil. Viliaus Pavarde iš L Raidės. O dar blogiau,jei nespėsi ir su rulonu gausi stotis rikiuotėn – to tai niekur nepaslėpsi.

Čia taip pat atsiduria visokie nelabai taurūs dalykai – popierinės nosinaitės, pavyzdžiui, batų valymo reikmenų maišelis,  ir t.t.

Taip jau atsitiko,kad Rusijoje  ir Vokietijoje lankytis galiu tik labai trumpai: vos įvažiavęs turiu vėl grįžti. Rankas kelnių kišenėse laikyti draudžiama.  

Nesuvalgyti kiviai, apelsinai, obuoliai ir kriaušės, vandens buteliukai ir jogurto indeliai, iš valgyklos transportuojami kuopon, paprastai atsiduria kairėje kitelio kišenėje. Mat ji žiūri į rikiuotės vidų.

Sakykim, tai Amerika, sotumo ir pertekliaus šalis ( juo labiau pasak valgyklos moterų, jogurtą užfundijo pratybose dalyvavę amerikiečiai).

Dešinė kišenė ant kitelio rankovės skirta tvarsčiui. Nors nurodymo nebuvo, bet intendantas taip sakė, tai ir įsidėjau. Šiaip sakė, kad reikia dėti į kairę pusę , kad ištrauktum dešine – bet aš kairys. Tai Švedija  -- ir ne tik todėl, kad paketas iš švediškos labdaros.

Kairėj rankovės kišenėj tūno dokumentai: savanorio pažymėjimas ir teisės, įkišti į  1992 metų Londono metro bilieto aplanką – prisiminiau, suradau, panaudojau --

Už teisių užkišti keliasdešimt litų, kurių nebuvo kur išleisti, nes parduotuvės pulke nėra, o saldainių ir kavos aparatai priima tik monetas.

Čia Šveicarija, tapatybės ir saugomų pinigų šalis.

Kišenės ant šlaunų priminė šlovingą devintą dešimtmetį, kai Krokuvos gatvės siuvykloje iš samanų spalvos medžiagos pasisiuvau postpankiškas kelnes, kurių svarbiausias akcentas buvo labai panašios kišenės, be to, su kniedėmis!

Šitos kišenės dažniausiai būna tuščios. Viena, greičiau judant daiktas jose nepatogiai kabalduoja; antra, jos užsegamos sagomis, o ne užtrauktuku kaip viršutinės kitelio kišenės,  todėl kol  sugrabalioji sagas, kol įstumi į kilpelę... vieną paliktą jau pastebėjo ir nupjovė seržantas B. Pagal idėją dešiniojoje turėtų būti kepurė – tada, kai esu patalpoje. Bet, kaip sakyta, patogiau ją kišti į kelnių kišenę.

Taigi čia yra mano dykos, negyvenamos vietos, kokia nors terra Australis. Arba Antarktida.

Beveik tuščia ir dešinioji kitelio kišenė ant krūtinės – jei neskaitysime dviejų minkštų geltonų gumbelių, kuriuos ne iš karto apčiuopsi sudygsniuotose platybėse – ausų kištukų, būtinų per šaudymo pratybas. Suomija, vienumos ir tylos šalis.

Tuo tarpu kairioji krūtininė kišenė, visiškai adekvačiai esanti prie širdies, yra mano viskas. Čia dedu savo mobiliuką – žinoma, išjungtu garsu. Kišenė su ziperiu, todėl galima mikliai jį išimti ir dar mikliau įdėti, kai artinasi kas nors iš vadų. Čia mano žinutės, čia mano pokalbiai, trumpi ir reti, su šeiminykščiais ir bičiuliais, čia žinių portalai, futbolo naujienso ir greiti žvilgtelėjimai į feisbuką. Čia spalvotas didysis pasaulis, bendravimas, pramoga ir paguoda,...

Kas čia galėtų būti – Roma? Jeruzalė? Vilnius?

O dabar stebėkite, kaip  turtingas daiktų ir kraštų, margas nelyginant gaublys, aš pakylu nuo metalinės taburetės, patikrinu, ar visos uniformos sagos užsagstytos, ir išeinu iš 118 kambario. 

Kai priglaudi skruostą prie buožės, aplinka stebuklingai susiprastina. Pažvelgus pro taikiklį, pasilieka du objektai: vamzdis ir taikinys.  

Vamzdis: tavo galios ir galimybės, galingos galios,  visos pilnos, neišeikvotos,   visiškai pažodžiui ir  tiesiogiai –  galimybių begalybė.

Taikinys: tikslas ir išsipildymas, baigta fizika ir  metafizika, tarp galimų žvaigždelių beribės spingsintis TAU skirtas, TAU be išlygų priklausantis šviesulys. Nuo dabar ligi pat amžių amžinųjų – 

Jeigu pataikysi.

                                               ***

Kariuomenėje svarbiausi trys dalykai: kad batai nespaustų kojų, kad gertuvė būtų pilna vandens, o kišenėje užtektų šikpoperio.

                                               **

Jeigu seržantų nuomonės skirtingos, vadinasi, jie abu teisūs.

                                               **

Aš (tarkim, aš) pažeidžiu taisyklę ir neįvykdau įsakymo; bet tuo pat metu daug  geriau juos suvokiu ir įsisąmoninu.

Ne vieną kartą  (dažnai; beveik visad?) po viskam pagaunu save,  kad norėjau parodyti savo principus ir pademonstruoti savo savarankiškumą,  kad ketinau taisyklę pažeisti, bet tą staigiai pamiršau, ar veikiau – nustūmiau į šalį keistame valios atoslūgyje ir nerimo paaštrėjime. Ir galų gale – kad įsakymas įvykdytas.

Kad taisyklė sveika.

                                               ***

Įeinu į prausyklą – keliolika iki pusės nuogų vyrų.

Ginklai? – ne, dar ginklinėj, kitaip ant palangės būtų tiršta, vietoj jų rankšluosčiai, ant sprandų ir ant kablių, baltos momentinės barzdos ant skruostų, kas kam padeda sutvarkyti kaklo šerius, kas plauna vakarykštes kojines.

Ir šnekasi. Dvibalsiuodami (žemaičiai), atkeldami kirtį (šiauriečiai, šiauliečiai), taisyklingai tardami trumpuosius balsius (suvalkiečiai, alytiškiai). Visi,   be regiono ar lyties išimčių – naudodami tam tikrą rusišką leksiką. 

Pasakoja sapnus, anekdotus, bėdavoja dėl vakarykščių pratybų, prašo paskolinti muilą. Traukia per dantį kaimyną.  Dalinasi gandais.

Gandams čia kokia terpė! „Galutinėj stovykloj reikės išsikasti apkasus, bet naktį mus užpuls priešas ir turėsim trauktis ir rengti kitą patrulio bazę. – Kaip? – Žinau! – Iš kur? – Girdėjau, kaip leitenantai kalbėjosi.“

„Jei pagalvės nebus tobuli „triufeliai“, rikiuosimės dešimt kartų su visa patalyne! – Kaip? – Žinau! – Iš kur? – Seržantas sakė!“ (ir lakstė vieni pas kitus, glostydami jau šimtą kartų nuglostytas pagalves)

Šnekasi, šnekasi. Po truputį baigia prausybą. Nors erzelis rimsta, įtampa neslūgsta, o priešingai, kyla. Nes pernelyg ilgai nieko nenutiko.Kiekvienas giliai viduriuose jaučia, kad tuoj bus.

Bus komanda.

Ir kuopos šimtakojis pasileis per koridorių, pakeliui čiupdamas batus, maudamasis maikes ir kitelius,  ragindamas kitus ir skubėdamas pats spėti.

                                                **

„jei kultūringas žmogus keikiasi, vadinasi, tai rimta“ – j.eil. iš Klaipėdos apie mane.

                                               **

Didžiausias priešas armijoje yra laikas, pasakė seržantas S. Iš tikrųjų, kad ir kaip greitai čia suktumeisi, visada liks  nors ir nedidelė pauzė, delsimas, gaišatis ,vėlavimas; tolumoje švies idealus rezultatas. Kariuomenėje niekada negali jaustis suspėjęs. Vėlavimas čia ‑ kaip prigimtinė nuodėmė teologijoje.

                                                   **

O kariškių pasauli, atvirų vietų ir priedangų rinkiny. Atviros erdvės, kuriose gali kursuoti ugnis. Dviprasmiškos  vietos, nes atviros ne tik savai, bet ir priešo ugniai.  Tada priedangos, natūralios ir pačių pasidarytos, iškastos ir suneštos, netobulos,  laikinos, bet vis dėlto apsaugančios nuo fatališko ugnies elemento. 

O ginkle, daiktų Daikte,  nuo kurio priklauso gyvybė, todėl privalu tavo gerbūviu nepaliaujamai rūpintis, su tavim susilieti per valymo sesijas ir bendrai, visur tave turint. 

O ginkle, per veikimo nuotolį ugnies užtvarą kuriantis, kulkas leidžiantis, kulkas ugnimi  verčiantis  –  kol netuščia dėtuvė (kol yra šaudmenų, užnugaris, kol veikia logistika, pramonė).

Akie, iš kiek galint toliau, svarbiausia – toliau nei priešininkas pastebinti, išžvalganti, identifikuojanti, žudanti ir gelbstinti akie...