skiriama 2014-ųjų vasaros balsei ė ir Teresės Furbiui
prabundi: esi namuose. savo lovoje. pažįstami kambariai, koridorius, nepaklysi ir nieko nenuversi, kai tamsoje prireiks į tualetą; pažįstamos spalvos ir medžio kvapas. gatve važiuoja mašina: seki ją pagal garsą: žemyn, nuokalne, nuo klevo prie virtuvės iki galinės laiptinės ir dar toliau, iki mildos vienas ir sankryžos su sapiegos. seki susikaupęs, paniręs, atrodo, ir ausys sukasi įkandin nelyginant lokatoriai (ar kas ten ausų viduje – sakykim , klausos juslė) – ir apstulbsti supratęs, kad praėjo daugių daugiausia kelios sekundės. Dau-gių dau-giau –
Koks oras lauke? – saulė ar debesys? pro užuolaidas nematyti. šiaip ar taip, dar gana anksti: į kambarį dar neplūsta kaitra, galima maloniai vartytis ir rąžytis, sąnariams prisimenant vakarykštį nuovargį.
Galvoje – tuštuma. Taip būna visada, kai ratai rijo asfaltuotus kilometrus, o atbulinis veidrodis juos atrajojo[ kai vienas kalė kitas zalatijo]. kai vairas – Archimedo atspirties taškas; kai spūstys virto į gryną splyną, o degalinės buvo šventės. kai dainavom fur fur furfurfur fur vietoje visko kitko ir buvom suirzę budos.
Galvoje – tuštuma ir apmaudas. kelionė, ji nebesites. nebepakuosim kuprinės; nebegriausim palapinės, nebegrūsim bagažinės; nebe ir nebe. kelionė, vakar, baigėsi. schluss, finito. finito atostogos, aplink veidą kaip šitos vasaros viršininkės širšės zyzia neatsakyti emailai. matau periferiniu žvilgsniu, kas kutena padus: Šeimos Galvos pareigos.
Didelėj saloj, naujas, saugus, aš sėdėjau po pilnatim , kursčiau ugnį ant uolos geležiniam dubeny...
ėėėėėėėp.
[Saaremoj pilnatis tokia]
prabundi: esi namuose. savo lovoje. pažįstami kambariai, koridorius, nepaklysi ir nieko nenuversi, kai tamsoje prireiks į tualetą; pažįstamos spalvos ir medžio kvapas. gatve važiuoja mašina: seki ją pagal garsą: žemyn, nuokalne, nuo klevo prie virtuvės iki galinės laiptinės ir dar toliau, iki mildos vienas ir sankryžos su sapiegos. seki susikaupęs, paniręs, atrodo, ir ausys sukasi įkandin nelyginant lokatoriai (ar kas ten ausų viduje – sakykim , klausos juslė) – ir apstulbsti supratęs, kad praėjo daugių daugiausia kelios sekundės. Dau-gių dau-giau –
Koks oras lauke? – saulė ar debesys? pro užuolaidas nematyti. šiaip ar taip, dar gana anksti: į kambarį dar neplūsta kaitra, galima maloniai vartytis ir rąžytis, sąnariams prisimenant vakarykštį nuovargį.
Galvoje – tuštuma. Taip būna visada, kai ratai rijo asfaltuotus kilometrus, o atbulinis veidrodis juos atrajojo[ kai vienas kalė kitas zalatijo]. kai vairas – Archimedo atspirties taškas; kai spūstys virto į gryną splyną, o degalinės buvo šventės. kai dainavom fur fur furfurfur fur vietoje visko kitko ir buvom suirzę budos.
Galvoje – tuštuma ir apmaudas. kelionė, ji nebesites. nebepakuosim kuprinės; nebegriausim palapinės, nebegrūsim bagažinės; nebe ir nebe. kelionė, vakar, baigėsi. schluss, finito. finito atostogos, aplink veidą kaip šitos vasaros viršininkės širšės zyzia neatsakyti emailai. matau periferiniu žvilgsniu, kas kutena padus: Šeimos Galvos pareigos.
Didelėj saloj, naujas, saugus, aš sėdėjau po pilnatim , kursčiau ugnį ant uolos geležiniam dubeny...
ėėėėėėėp.
[Saaremoj pilnatis tokia]
