Feisbukas pilnas žinučių, kad mirė Marquezas.
Marquezas -- vienintelis asmeniškai man nepažįstamas rašytojas, „didysis vardas“, kuriam parašiau laišką. Tai buvo 88 ar 89-ais, rašiau dviem kalbom – viena eilutė lietuviškai, kita – angliškas vertimas. Svarbiausia jo dalis buvo anekdotas apie paslaptingą karvę, kuris, kaip buvau įsitikinęs, panašus į Marquezo humorą (žinot tą --- aš čia tas krantas, ar kitas?). Siūliau Marquezui juo pasinaudoti...
Laišką nusiunčiau į ispanišką jo leidyklą -- atrodo, Barselonoje. Nuoroda buvo patriarcho rudens metrikose. Dievai žino, kaip tais priešgūgliniais lakais radau jos adresą. O gal ir neradau, tiesiog užrašiau vardą, miestą ir – pirmyn?
Dievai žino, ką pagalvojo jį gavę.
Mirė Marquezas. Neseniai viename tinklapyje užtikau žinutę, kad jis paleistas iš ligoninės į namus. Atsidariau nuotraukų albumą ir pamačiau Marquezo namo adresą. Gūglo gatvių vaizde susiradom tą namą, pavaikščiojom aplinkui -- ryškiaspalvė meksikoniška fazienda gražioj vietoj ant kalvos, visai netoli UNAMo, Meksiko universiteto, kuriame praleidau nemažai laiko. Prisiminėm, pasidžiaugėm. O ką žinutė iš tikrųjų pranešė -- vilčių jį pagydyti nebeliko.
Mirė Marquezas. Net šitoj frazėj tvinksi temperamentingas jo kalbos ritmas.
Patį paskiausią sykį.
Marquezas -- vienintelis asmeniškai man nepažįstamas rašytojas, „didysis vardas“, kuriam parašiau laišką. Tai buvo 88 ar 89-ais, rašiau dviem kalbom – viena eilutė lietuviškai, kita – angliškas vertimas. Svarbiausia jo dalis buvo anekdotas apie paslaptingą karvę, kuris, kaip buvau įsitikinęs, panašus į Marquezo humorą (žinot tą --- aš čia tas krantas, ar kitas?). Siūliau Marquezui juo pasinaudoti...
Laišką nusiunčiau į ispanišką jo leidyklą -- atrodo, Barselonoje. Nuoroda buvo patriarcho rudens metrikose. Dievai žino, kaip tais priešgūgliniais lakais radau jos adresą. O gal ir neradau, tiesiog užrašiau vardą, miestą ir – pirmyn?
Dievai žino, ką pagalvojo jį gavę.
Mirė Marquezas. Neseniai viename tinklapyje užtikau žinutę, kad jis paleistas iš ligoninės į namus. Atsidariau nuotraukų albumą ir pamačiau Marquezo namo adresą. Gūglo gatvių vaizde susiradom tą namą, pavaikščiojom aplinkui -- ryškiaspalvė meksikoniška fazienda gražioj vietoj ant kalvos, visai netoli UNAMo, Meksiko universiteto, kuriame praleidau nemažai laiko. Prisiminėm, pasidžiaugėm. O ką žinutė iš tikrųjų pranešė -- vilčių jį pagydyti nebeliko.
Mirė Marquezas. Net šitoj frazėj tvinksi temperamentingas jo kalbos ritmas.
Patį paskiausią sykį.
