Pereitą savaitę prie universiteto pavyko visiškai sudaužyti seno mobilaus ekraną; šitai davė paskutinį postūmį pirkti naują. Likau ištikimas Nokiai, kurią užvakar įsigijau per internetinę parduotuvę. Dar pačioj parduotuvėj į naują glotnų blizgantį daiktą įsidėjau kortelę, ir prasidėjo intensyviosios slaugos laikotarpis, kuris tęsiasi iki šiol ( prasidėjo jis tuo, kad nusvaigęs parduotuvėj pamiršau paimti piniginę. Gerai, kad kitas pirkėjas ją iškart atnešė prie mašinos. O juk, kaip žinome iš patirties, galėjo ir neatnešti).
Daugiausia vargo sukėlė tai, kad į naują telefoną nepersikėlė kontaktai; iš kortelės jų nenuskaitė, o p.Windowsas su p.Androidu susikalbėti atsisakė. Nuvariau į tele2, kur merginos sugebėjo perkopijuoti duomenis iš telefono į mano Microsofto paskyrą, bet daugiau nė iš vietos. Galiausiai vakar vakare pavyko įsikelti tą paskyrą į telefoną. Instaliuodamas naujas programas, pasijutau kaip mūšio lauke: dėl mano skalpo, t.y. ID grūmėsi titanai, vardu Googlas, Microsoftas ir Facebookas. Atrodo, niekur nepadėjau netinkamos varnelės, suteikiančios vienam išskirtines teises ir likau tarpe tarp. Intensyvios, bet visiškai chimeriškos veiklos įspūdį sustiprino adresynas, kur adresai nusikopijavo taip, kaip jie buvo įrašyti kažkuriuo metu užstrigusiuose Windowsuose – pasidauginę po penkis ir šešis kartus (todėl tele2 merginos stebėjosi, kiek daug kontaktų aš turiu). Ilgai vargau, kol supratau, kaip juos ištrinti; bet ryte jie vėl paslaptingai pasidaugino, ir tą patį veiksmą teko atlikti dar kartą. Tikiuosi, daugiau šitų vaiduoklių gaudyti nebereikės.
Ir bendrai turiu pripratinėti prie naujos terpės; Androido lietuviški terminai tokie taisyklingi, kad ne visus suprantu. Pvz. ką reiškia žodis „tinkinti“ – ar tai tas pats kaip bendrinti, ar kaip išsaugoti (debesyje), ar dar kažkas kita? Bet pamažu pradedu suprasti navigavimo pačiame telefone, skambinimo ir žinučių siuntimo, programų diegimo, žemėlapių, kalendoriaus ypatybes. Turbūt didžiausias trikdis – nuolat besisiūlančios įvairiausios galimybės ir programos, kurios nori nuolatos būti įsijungusios, pranešti man apie naujas žinutes, orą, eismą, pasaulio įvykius ir kitaip nervinti. Dėl to vos tik instaliavus, teko ištrinti Messengerį. Pas jį niekur neradau opcijos, kad žinutes galėtum pasižiūrėti tada, kai pats nori, o ne kai jos ateina. Liko dar išsiaiškinti su radiju bei muzika, ir tada skaitmeniniame Armagedone stos – --mne, ne pergalė ir ne galas, tiktai laikinos neilgos paliaubos.
Daugiausia vargo sukėlė tai, kad į naują telefoną nepersikėlė kontaktai; iš kortelės jų nenuskaitė, o p.Windowsas su p.Androidu susikalbėti atsisakė. Nuvariau į tele2, kur merginos sugebėjo perkopijuoti duomenis iš telefono į mano Microsofto paskyrą, bet daugiau nė iš vietos. Galiausiai vakar vakare pavyko įsikelti tą paskyrą į telefoną. Instaliuodamas naujas programas, pasijutau kaip mūšio lauke: dėl mano skalpo, t.y. ID grūmėsi titanai, vardu Googlas, Microsoftas ir Facebookas. Atrodo, niekur nepadėjau netinkamos varnelės, suteikiančios vienam išskirtines teises ir likau tarpe tarp. Intensyvios, bet visiškai chimeriškos veiklos įspūdį sustiprino adresynas, kur adresai nusikopijavo taip, kaip jie buvo įrašyti kažkuriuo metu užstrigusiuose Windowsuose – pasidauginę po penkis ir šešis kartus (todėl tele2 merginos stebėjosi, kiek daug kontaktų aš turiu). Ilgai vargau, kol supratau, kaip juos ištrinti; bet ryte jie vėl paslaptingai pasidaugino, ir tą patį veiksmą teko atlikti dar kartą. Tikiuosi, daugiau šitų vaiduoklių gaudyti nebereikės.
Ir bendrai turiu pripratinėti prie naujos terpės; Androido lietuviški terminai tokie taisyklingi, kad ne visus suprantu. Pvz. ką reiškia žodis „tinkinti“ – ar tai tas pats kaip bendrinti, ar kaip išsaugoti (debesyje), ar dar kažkas kita? Bet pamažu pradedu suprasti navigavimo pačiame telefone, skambinimo ir žinučių siuntimo, programų diegimo, žemėlapių, kalendoriaus ypatybes. Turbūt didžiausias trikdis – nuolat besisiūlančios įvairiausios galimybės ir programos, kurios nori nuolatos būti įsijungusios, pranešti man apie naujas žinutes, orą, eismą, pasaulio įvykius ir kitaip nervinti. Dėl to vos tik instaliavus, teko ištrinti Messengerį. Pas jį niekur neradau opcijos, kad žinutes galėtum pasižiūrėti tada, kai pats nori, o ne kai jos ateina. Liko dar išsiaiškinti su radiju bei muzika, ir tada skaitmeniniame Armagedone stos – --mne, ne pergalė ir ne galas, tiktai laikinos neilgos paliaubos.
