http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-02-26-kulturos-bendruomene-parama-kulturinei-ziniasklaidai-yra-gyvybiskai-svarbi-visai-lietuvai/114505

Baigėsi Kaziuko mugė; vakar ten smagiai pasivaikščiojau su vaikais. Katedros aikštė, Gedimino prospektas, Maironio gatvė iki Užupio, Pilies gatvė iki Rotušės aikštės  -- Kaziukas ist überall. Patiko, kad prekiaujama nebe vien šaukštais ir pintinėmis, o yra daugiau – ir įvairesnio – maisto, rankdarbių, meniškų dalykėlių, sendaikčių. Ir, aišku – kad centre nėra mašinų; didelis malonumas vaikščioti gatve nesibijant, kad iš galo kas nors atlėks ir pradės pypinti, kad gaudantys vienas kitą vaikai nepaklius po ratais. Bent tris dienas per metus senamiestyje gali pasijusti kaip normalaus Europos miesto centre. Ilgiau  negalima -- kad nepriprastumėm prie gero gyvenimo.

Pilgatvio pradžioje nusipirkau „Kaziuko laikraštį“. Geriausia popierinė lietuviška žiniasklaida, kurią skaičiau per kelis, o gal kelioliką metų – rimtai! Ir apie mugės istoriją parašyta, išsamiai ir išmanančiai,  ir senovinės nuotraukos surinktos, ir šiųmetės aktualijos pristatytos, ir skirtingos nuomonės apie perspektyvas. Nepatingėjo netgi Kaziuko dienos temperatūrą per paskutinius dešimtmečius sužinoti.

Bet didžiausių pagyrų šitie Kazio mylėtojai nusipelno už tai, kad išspausdino beigelių  receptą. Tikiuosi, kad kitais metais mugėje bus bent viena vieta, kur vėl galėsiu gauti senųjų baronkų, kurios per Lietuvos žydus paplito po visą pasaulį (ir keistu būdu užsiliko tarybinėje Lietuvoje;  parduotuvėse kainuodavo  5 kapeikas, būdavo pardavinėjamos šalia bandelių, nors  jos visai ne desertas). Kol kas, deja, radau tik saldžių riestainių.

Taigi tobulėti yra kur. Pvz., nesupratau, kodėl Rotušės aikštėje pastatė „Viduramžių miestelį“, po kurį, anot laikraščio, vaikščiojo viduramžiškais drabužiais apsirengusi eisena.  Organizatorius Urba aiškina, jog dėl to, kad „mugė prasidėjo Viduramžiais“. Betgi ne Viduramžiais, o Baroko laikais! Ant naujos mugės emblemos aiškiai matyti – 1604 metai. Nepasivargino net į Vikipediją žvilgtelt, o tiesiog, matyt, apsilankė Taline ir nusikopijavo jų idėją. Čia gal ir bendresnė bėda – nei miesto tėvai, nei renginių organizatoriai, rodos, visiškai nesidomi miesto istorija, nežino, kad jis labiausiai klestėjo Renesanse ir Baroke. Šitie laikotarpiai niekaip nesuaktualinami, o verčiamasi importuotais sumanymais.

Kitas dalykas – mugė neturi jokio ryšio su jos patronu. Tik pirk ir parduok, daugiau ne kažkas (perėjus per maždaug trečdalį mugės --  keli muzikantai, nė vieno lėlių teatro...)  O juk septynioliktame amžiuje viskas prasidėjo nuo kasmetinės  eisenos  su šv.Kazimiero palaikais nuo Stepono bažnyčios iki Katedros, ir tik paskui atsirado kermošius, ilgainiui virtęs jomarku. Kodėl dabar tas  negalėtų sugrįžti? Paskutinį kartą šventasis miestą matė, jei neklystu, daugiau nei prieš dvidešimt metų, kai sugrįžo į savo koplyčią Katedroje. Ar nebus ten kiek užsisėdėjęs? 

Nejaugi mūsų kartos skiriamasis bruožas bus nesolidarumas su savo bendramžiais? – Juk reikia tik pasižiūrėti į J. arba K. Arba U. Nors jie atrodo visiškai skirtingi, visi turi tokį patį baisų norą  bet kokiomis priemonėmis – alkūnėmis, gudrybėmis, pasitelkiant suaugusius – prasiskirti kelią eilėje ir prie mokyklos bufeto, kur užvežė pyragaičių „po penkiolika“,  atsidurti pirmiems.

"Dabar pasaulyje gyvena dvi didelės tautos, kurios turėdamos skirtingas ištakas, tarytum siekia to paties tikslo. Tai rusai ir Amerikos anglai. /.../ 
Amerikietis grumiasi su gamtos spendžiamomis kliūtimis; rusai kariauja su žmonėmis. /.../ 
Amerika laimi pergales arklu, o Rusija -- durtuvu. /.../
Amerikoje veiklos pagrindas yra laisvė, Rusijoje -- vergovė. 
Jųdviejų išeities taškai skirtingi, skirtingi ir keliai; tačiau- kiekvienai jų Apvaizdos, matyt, skirta kada nors laikyti rankose pusės pasaulio likimus."

[,Alexis, de Tocqueville, Apie demokratiją Amerikoje, 1835-1840] 

Na, jei dėl Amerikos , iš dabartinės perspektyvos žvelgiant, galima ir paabejoti, tai dėl Rusijos išpranašauta visiškai tiksliai.