1. Rudenį laiptinėj sutinku kaimyną. Toks energingas pensininkas, kurį mes vadinam profsąjungiečiu. Rytais su chalatu eina pasiimti laikraščių iš pašto dėžutės, popiet išeina į miestą su pilku kostiumu ir juodu "diplomatu" iš 80 -inių.
Klausiu, kaip sekasi?
-- Normaliai. Va devyniasdešimtmetį atšvenčiau! [išsproginu akis]
2. Prieš kokį mėnesį laiptinėj sutinku kaimyną, klausiu kaip sekasi
--- Gerai. Reikia šimtmečio sulaukt, niekur nesidėsi!
3. Prieš savaitę. Virusas. Karantinas. Kaimyno skambutis sugedęs, baladoju į duris. Bute garsiai šneka telikas, bet niekas neatidaro.
Į tarpdurį įkišu raštelį, taip ir taip, kaip sekasi, jei trūks maisto, pasukit.
4.Kelias dienas tikrinu. Raštelis nepaimtas, durų neatidaro, telikas įjungtas. Į galvą pradeda lįsti mintys.
5. Šįryt skambutis. Kaimynas. "Dėkui už jūsų malonų pasiūlymą, bet aš, che che, apsirūpinęs viskuo mažiausiai porai savaičių, tad kolei kas ramu ir poreikio nėra! "
#coronastories